Pastaraisiais metais vis daugiau kalbame apie kritinės infrastruktūros apsaugą – nuo energetikos ir transporto iki telekomunikacijų bei duomenų centrų. Tačiau greta kibernetinių grėsmių dažnai lieka nepakankamai įvertinta viena esminė grandis – fizinė prieiga
Kas, kada ir kokiomis priemonėmis patenka į strategiškai svarbius objektus, neretai lemia ne tik atskirų sistemų, bet ir visos infrastruktūros saugumą. Šiandieninėje saugumo aplinkoje tampa akivaizdu: kritinė infrastruktūra dažniausiai nesugriūva nuo sudėtingų technologinių klaidų – ji tampa pažeidžiama nuo neteisėtos ar nekontroliuojamos fizinės prieigos. Ir būtent čia slypi viena tyliausių, bet pavojingiausių rizikų.
Raktai ir kortelės – skirtingos formos, ta pati problema
Ilgą laiką fiziniai raktai buvo pagrindinis patekimo į strateginius objektus būdas. Vėliau juos daug kur pakeitė kortelinė praėjimo kontrolė, laikyta modernesniu ir saugesniu sprendimu. Tačiau praktika parodė, kad kortelė iš esmės tėra kitas fizinio rakto pavidalas, turintis labai panašias rizikas.
Fizinė prieiga – pirmoji saugumo linija
Nemaža dalis realių incidentų pasaulyje prasideda ne nuo sudėtingų kibernetinių atakų, o nuo paprasto patekimo į technines patalpas, ryšio mazgus ar valdymo zonas. Gavus fizinę prieigą, sudėtingiausios skaitmeninės apsaugos dažnai tampa antraeilės. Todėl vis dažniau pabrėžiama, kad fizinė prieiga turi būti valdoma taip pat griežtai ir centralizuotai kaip ir kibernetinis saugumas. Tai reiškia aiškias teises, galimybę jas akimirksniu keisti ir turėti patikimą auditą – kas, kada ir kur pateko.
Kodėl senos praktikos nebeveikia
Naujos kartos požiūris į fizinę prieigą
Atsakydami į šiuos iššūkius, kritinės infrastruktūros operatoriai vis dažniau pereina prie sprendimų, kurie fizinę prieigą perkelia į skaitmeninį lygmenį. Tokiuose sprendimuose atsisakoma tiek tradicinių raktų, tiek kortelių, o prieigos teisės valdomos centralizuotai. Vienas iš tokios krypties pavyzdžių – iLOQ S50 sprendimų klasė, kai išmanusis telefonas tampa skaitmeniniu raktu ir energijos šaltiniu, o pati spyna veikia be baterijų, laidų ar nuolatinio interneto ryšio. Prieigos teisės gali būti suteikiamos, keičiamos ar atšaukiamos nuotoliniu būdu, o kiekvienas patekimas registruojamas audito tikslais. Tokie principai leidžia: greitai reaguoti į personalo ar rangovų pokyčius, sumažinti neteisėtos prieigos riziką, atsisakyti sudėtingos raktų ar kortelių logistikos, didinti visos sistemos patikimumą ir atsparumą sutrikimams.
Ką tai reiškia sprendimų priėmėjams
Šiandien tampa aišku, kad mechaninių raktų ir kortelinių sistemų era kritinėje infrastruktūroje artėja prie pabaigos. Didėjant grėsmėms ir augant sistemų sudėtingumui, fizinė prieiga nebegali būti valdoma kaip antraeilis klausimas. Kritinės infrastruktūros saugumas prasideda nuo paprasto, bet esminio klausimo: kas turi teisę atidaryti duris – ir kaip greitai tą teisę galima atimti, kai situacija pasikeičia? Vytautas Bielys – UAB Xkodas įkūrėjas, Lietuvos raktininkų asociacijos prezidentas, kritinės infrastruktūros fizinės ir skaitmeninės prieigos valdymo sprendimų ekspertas, dirbantis su energetikos, transporto ir kitais strateginiais objektais Baltijos šalyse.